Kiek pavargę nuo Pietryčių Azijos triukšmo, chaoso ir purvo, nekantriai laukėme, kol atvyksime į Naująją Zelandiją. Įsivaizdavome, jog ten mus aplankys panaši ramuma ir džiaugsmas, koks užplūdo po Indonezijos atskridus į Australiją. Ir nors pakeliui iš Vietnamo į Kraistčerčą (Christchurch. Kartais atrodo, kad lietuviai specialiai sugalvoja sudėtingesnius pavadinimus…) pasimetė Pauliaus kuprinė, Naujojoje Zelandijoje mumyse vis…
Skaityti
Į 15-ąją valstybę mūsų sąraše – Vietnamą – atvykome neįprastu būdu – atplaukėme motorine valtimi Mekongo upe, o atvykimo antspaudus, dėl kurių vėliau turėjome kiek streso (apie tai vėliau), gavome plūduriuojančiame pasienio poste. Plaukiant upe beveik niekas nesiskyrė nuo Kambodžos – tie patys suvargę plūduriuojantys nameliai, plaukiojančios šiukšlės ir savadarbėse motorinėse valtyse sėdintys azijiečiai. Tiesa,…
Skaityti
Į Pnom Penį iš Bankoko atskridome 8 valandą ryto. Nors oro uostas ir visai šalia miesto, pro langus nei jo, nei kokio priemiesčio nematėme – visur tik ryžių laukai. Pats oro uosto pastatas priminė seniai neremontuotą sovietinę ligoninę ar ką nors panašaus. Supratome, jog atvykome į nelabai turtingą žemdirbių valstybę. Prie oro uosto mus pasitiko…
Skaityti
Dar būdami Australijoje nusprendėme nuo spalio 20 iki lapkričio 20 dienos Tailande, Koh Samui saloje, padaryti pertrauką nuo kasdienio vietos keitimo ir įspūdžių. Koh Samui, gražioje vietoje ant kalvos, nuo kurios atsiveria panorama į jūrą ir kaimynines salas, buvome mėnesiui išsinuomoję butą. Aplankę Singapūrą ir Malaiziją, pastarojoje su Paulium ir Kornelija trumpam išsiskyrėme – aš…
Skaityti
Po apsilankymo Indonezijoje, kiek bijojome grįžti į Pietryčių Aziją. Bijojom vėl nusivilti vienu ar kitu turistų rojumi. Tačiau tūkstančiai žmonių, atvykstančių į Tailandą ar Singapūrą ir pasiliekančių čia ilgam laikui, negali klysti. Tikrai turi būti kažkas tokio, kas leistų džiaugtis buvimu čia. Negana to, Japonija sugrąžino mums viltį pamilti Aziją. Aplankę tekančios saulės šalį, nusidanginome…
Skaityti
Atsisveikinę su mus sužavėjusia Australija, pradėjome naują kelionės etapą. Vėl grįžome į šiaurės pusrutulį ir atvykome į jubiliejinę – 10 valstybę mūsų sąraše – Japoniją. Tokijuje, tiksliau Naritoje, nusileidome apie 7 valandą vakaro, lyjant lietui. Greitai buvome įleisti į šalį, bagažas mums atėjus jau sukosi ant diržo, o muitinė tik palinkėjo geros viešnagės. Viskas klostėsi,…
Skaityti
Pirmame straipsnyje apie Australiją aš ją gerokai išgyriau. Mums patiko viskas, pradedant Pertu ir baigiant Otway Fly medžių lajų taku prie Great Ocean Road. Atėjo metas papasakoti apie kitą kelionės atkarpą – nuo Melburno iki Kernso. Ar vėl žvelgsiu įsimylėjėlio akimis? Galbūt. Atvykstame į Melburną Viktorijos valstijos sostinę Melburną pasiekėme jau sutemus. Ko gero, tai…
Skaityti
Australija man atėmė žadą, dar net neišlipus iš lėktuvo. Skrendant virš įvairiaspalvių dykumų, nematant anei jokio medelio, namelio ar kelelio, tik išdžiūvusių upių vagas, jautiesi, lyg skristum virš kitos planetos. Tas jausmas Australijoje vis grįždavo ir grįždavo. Pirmi įspūdžiai Į Australiją atskridome iš Indonezijos, Denpasaro oro uosto Balyje. Išlipus iš lėktuvo mus nudžiugino maloni vėsa,…
Skaityti
Pirmą kelionės po Indoneziją savaitę praleidome Javos saloje. Lankėmės sostinėje Džakartoje bei grožėjomės įspūdingomis šventyklomis prie studentų miesto Džogjakartos. Kiek persisotinę kasdieniais įspūdžiais, kurie mus lydi jau nuo birželio pabaigos, nusprendėme pagaliau pailsėti. Gal skamba kiek juokingai, bet patikėkit – nuo keliavimo reikia poilsio. Juolab kai „dirbi“ viršvalandžius ir be išeiginių! Balto smėlio beieškant Kalbant…
Skaityti
Indoneziją pasiekėme po maždaug 32 valandų kelionės. Pakilę Vindhuke (Namibija), aplankę Johanesburgo (PAR) ir Dohos (Kataras) oro uostus, nusileidome Džakartoje. Nepaisant to, jog skridome geriausiomis pasaulyje – Qatar – oro linijomis, kelionė buvo varginanti ir visi trys buvome pikti bei irzlūs. O Džakartos oro uoste galvos skausmų dar padaugėjo. Trijų kuprinių skyrybos Imigracijos departamentas mus…
Skaityti