Mėnuo: balandžio 2016

Parašė Simonas

Šimtai barsukų, tūkstančiai drugelių ir begalė purslų

Kriokliai, ko gero, yra mano mėgstamiausias dalykas gamtoje. Man patinka stebėti krentantį vandenį, bandyti palydėti purslus nuo pat viršaus iki apačios. Tai kažkaip hipnotizuoja ir ramina. Be to, nesu didelio kraščio mėgėjas, todėl atsigaivinti vėsiu krioklio vandeniu visada smagu! Kaip bebūtų, Igvasu kriokliai, esantys ant Argentinos – Brazilijos sienos, mano maršrute atsidūrė netikėtai. Vietoj jų…

Skaityti
Parašė Simonas

Kelionė tango ritmu

Visada smagu lėktuvu leistis naujose ir dar nematytose vietose, bet leistis Argentinos sostinėje buvo dar didesnis džiaugsmas. Galbūt būtų buvę kitaip, bet čia atskridome sutemus ir skrendant virš miesto matėsi milijonai švieselių. Net nebuvo galima matyti, kur jos baigiasi. Ypatingas vaizdas. Nusileidus Buenos Airėse ilgai ir nuobodžiai derėjomės su taksistais dėl važiavimo į miesto centrą,…

Skaityti
Parašė Simonas

Laimės kūdikiai pasaulio pakrašty

Pagaliau rašau apie mūsų jau apkalbėtą ir apdainuotą Patagoniją. Tą pačią, apie kurią svajojome jau kurį laiką, kurios bijojome dėl atšiauraus oro ir kuriai ruošėmės visą mėnesį gyvendami Valparaiso. Punta Arenas mieste, kuris yra arčiau Antarktidos, nei Čilės sostinės Santjago, nusileidome vidury nakties, esant vos kelių laipsnių temperatūrai, apsitaisę šortais ir marškinėliais – juk išskridome…

Skaityti
Parašė Simonas

Žvelgiant į Čilę iš 21-o aukšto

Pietų Amerika – paskutinis žemynas mūsų kelionėje. Čia atskridome iš Velykų salos, kuri priklauso Čilei, todėl politiškai mes kurį laiką jau buvom lotynų krašte. Tačiau Velykų sala nuo savo šeimininkės skiriasi tiek kultūriškai, tiek geneologiškai, tiek lingvistiškai ir t.t. Ji nė iš tolo neprimena Pietų Amerikos. Tai galėjome nujausti, bet pilnai tuos skirtumus pamatėme tik…

Skaityti