Panašiai kaip kai kurie Lietuvos politikai, mes į Ameriką skridome per Ramųjį, o ne Atlanto vandenyną, tiesa, yra vienas skirtumas – mums taip ir reikėjo, nes iš Naujosios Zelandijos norėjome pasiekti Pietų Ameriką. Šiam keliui įveikti buvo du pasirinkimai – skristi tiesiogiai į Čilę arba „šokinėti“ per salas, vis artėjant prie Pietų Amerikos. Ilgai svarstę…
Skaityti
Kiek pavargę nuo Pietryčių Azijos triukšmo, chaoso ir purvo, nekantriai laukėme, kol atvyksime į Naująją Zelandiją. Įsivaizdavome, jog ten mus aplankys panaši ramuma ir džiaugsmas, koks užplūdo po Indonezijos atskridus į Australiją. Ir nors pakeliui iš Vietnamo į Kraistčerčą (Christchurch. Kartais atrodo, kad lietuviai specialiai sugalvoja sudėtingesnius pavadinimus…) pasimetė Pauliaus kuprinė, Naujojoje Zelandijoje mumyse vis…
Skaityti
Į 15-ąją valstybę mūsų sąraše – Vietnamą – atvykome neįprastu būdu – atplaukėme motorine valtimi Mekongo upe, o atvykimo antspaudus, dėl kurių vėliau turėjome kiek streso (apie tai vėliau), gavome plūduriuojančiame pasienio poste. Plaukiant upe beveik niekas nesiskyrė nuo Kambodžos – tie patys suvargę plūduriuojantys nameliai, plaukiojančios šiukšlės ir savadarbėse motorinėse valtyse sėdintys azijiečiai. Tiesa,…
Skaityti