Parašė Simonas

Kraujo upėse paskendusi didybė

Į Pnom Penį iš Bankoko atskridome 8 valandą ryto. Nors oro uostas ir visai šalia miesto, pro langus nei jo, nei kokio priemiesčio nematėme – visur tik ryžių laukai. Pats oro uosto pastatas priminė seniai neremontuotą sovietinę ligoninę ar ką nors panašaus. Supratome, jog atvykome į nelabai turtingą žemdirbių valstybę. Prie oro uosto mus pasitiko…

Skaityti